Jūs esate čia: Pradinis Treniruotė Fizinių savybių ypatybės

fizinių ypatybių charakteristikos

Skyreli rengia:
Pasvalio SM lengvosios atletikos
Treneris-metodininkas
Kestutis Macenas

Fiziniu ypatybiu charakteristikos
Jega yra sportininko fizine ypatybe, organizmo gebejimas iveikti isores pasipriesinima arba priesintis jam vieno raumenu susitraukimo metu.
Maksimalioji jega – tai didziausia jega, kuria sportininkas gali pasiekti didziausiomis pastangomis isitempiant raumenims.
Absoliucioji jega – tai didziausia jega, kuria sportininkas gali pasiekti dirbdamas statiniu ir dinaminiu rezimu nepriklausomai nuo savo kuno svorio.
Greitumo jega – tai jega, kuria greitai susitraukinejant raumenims iveikiamas pasipriesinimas. Greitumo jegai reikalinga maksimalioji jega ir didelis judesio greitis.
Raumenu susitraukimo greiciui didele reiksme turi raumenu elastingumas. Jega, reikalinga judesio pradzioje raumeniui istempti, veliau naudojama jo greitam susitraukimui.
Staigioji jega, kuri parodoma judesio, veiksmo pradzioje pradejus trauktis raumeniui, vadinama startine jega.
Istverme jega – tai organizmo atsparumas nuovargiui esant ilgai trunkanciam jegos kruviui arba gebejimas istverti jegos kruvi per nustatyta laikotarpi.

Greitumas apibudinamas kaip:
  • koordinaciniu gebejimu pozymis – judesiu, veiksmu ir ju deriniu atlikimas laiku
  • zmogaus ypatybe atlikti judesius, veiksmus tam tikromis salygomis per trumpiausia laika.
Yra sios greitumo formos:
  • cikliniu judesiu greitumas
  • reakcijos greitumas
  • specialusis greitumas

Reakcijos greitumas – tai minimalus sensorines reakcijos laikas, kuris rodo, kaip greitai judesys pradedamas. Reakcijos buna paprastosios ir sudetingosios. Paprastosios reakcijos pavyzdziu gali buti startine reakcija.
Sudetingoji reakcija pasizymi keliais dirgikliais ir i juos atsakoma keliais budais. Sios reakcijos budingos sportiniams zaidimams, dvikovoms.
Greitumo istverme – tai gebejimas nemazinti judejimo ir technikos veiksmu greicio iveikiant trumpus nuotolius arba ilgai trunkanciose varzybose.

Istverme yra organizmo gebejimas priesintis nuovargiui del ilgai trunkancio kruvio ir priklauso nuo siu veiksniu:

  • judesiu technikos ekonomiskumo
  • medziagu apykaitos energiniu procesu organizme
  • gebejimo pasisavinti is atmosferos deguoni
  • morfofunkciniu rodikliu
  • sportininko valios ir igimtu genetiniu sugebejimu.
Istverme yra ne tik sportininko fizine, bet ir valios savybe, pasireiskianti gebejimu islaikyti didele itampa, kantriai kesti skausma, nugaleti nuovargi.

Istverme yra organizmo atsparumas ivairiems vidiniams ir isoriniams veiksniams. Ji priklauso nuo zmogaus organizmo gebejimo kuo ilgiau aprupinti dirbancius raumenis energinemis medziagomis, nervu sistemos gebejimo kuo ilgiau aprupinti dirbancius raumenis energinemis medziagomis, nervu sistemos gebejimo valdyti raumenyse vykstancius sudetingus fizinius ir cheminius vyksmus. Be to, istverme pasireiskia kaip zmogaus gebejimas dirbti nustatyto pobudzio darba ilga laika arba intensyviai dirbti nustatyta laiko tarpa. Pagal reiskimosi trukme istverme gali buti:
  • ilga
  • vidutine
  • trumpa
  • turnyrine.
Pagal fizines ypatybes:
  • bendroji
  • greitumo
  • jegos
  • koordinacine
  • specialioji, specialioji zaidimu
  • sprintine
  • statine
  • stajerine.
Pagal darbo intensyvuma:
  • aerobine
  • anaerobine.
Pagal reiskimosi trukme dar skiriama turnyrine istverme. Tai specifine istverme ilgose arba daugiaetapese varzybose, laiduojanti pastovius ir vis gerejancius sportinius rezultatus per kiekvienas rungtynes ar varzybu etapus bei geriausia rezultata varzybu finale.
Pagal fizinio pobudzio ypatybes yra bendroji ir specialioji istverme.
Bendroji istverme yra sportininko gebejimas veiksmingai ir ilgai dirbti vidutinio intensyvumo darba, kuriame dalyvauja daugelis raumenu.
Specialioji istverme – sportininko gebejimas nugaleti nuovargi sutelkiant funkcines organizmo galias specifiniu kruviu metu, per varzybas.
Sportininko organizmo anaerobine istverme reiskiasi organizmo gebejimu kuo ilgiau dirbti didziausiu arba beveik didziausiu intensyvumu, kai raumenims susitraukti reikalinga energija gaminama trukstant deguonies.
Aerobine istverme – organizmo gebejimas kuo ilgiau dirbti didelio ir vidutinio intensyvumo ciklini arba panasu darba, kai didziuma reikalingos raumenims susitraukti energijos gaminama esant pakankamam deguonies kiekiui.

Lankstumas – fizine ypatybe – gebejimas daryti dideles amplitudes judesius, tai morfologiniai ir funkciniai judejimo aparato ypatumai, pasireiskiantys atskiru jo grandziu paslankumu viena kitos atzvilgiu.
Lankstuma salygoja sanario struktura, raisciu, raumenu ir sausgysliu, fiksuojanciu sanari, elastingumas. Lankstumas, kaip fizine ypatybe, gali buti:

  • aktyvusis
  • anatominis
  • bendrasis
  • pasyvusis
  • specialusis
Aktyvusis lankstumas – tai gebejimas daryti konkretaus sanario didziausios amplitudes judesius, kuris pasiekiamas dalyvaujanciu judesyje raumenu atitinkamo lygio ir elastingumo veikla.
Anatominis lankstumas – tai didziausios sanario amplitudes judesys, kuri lemia anatomine to sanario struktura, raisciu ir raumenu tamprumas bei nervine reguliacija itempiant raumenis.
Bendrasis lankstumas, t.y. atskiru kuno sanariu judesiu amplitude, apibudina bendraji sportininko parengtuma.
Pasyvusis lankstumas – tai atliekamas judesys arba islaikoma tam tikra kuno daliu padetis, veikiant isorinems jegoms, kuno raumenys atpalaiduoti ir pasiduoda tempimui.
Specialusis lankstumas reiskiasi gebejimu daryti reikiamos amplitudes judesius pagal konkrecios rungties arba sporto sakos reikalavimus.
Koordinacija – tikslus suderintas veikimas, organizmo organu ir sistemu veiklos darna, gebejimas derinti judesius arba veiksmus, juos greitai ir gerai ismokti.
Judesiu koordinacija – gebejimas derinti ivairiu kuno daliu judesius atliekant technikos elementus, veiksmus, ju derinius arba perdirbti ismoktas judesiu formas ir persiorientuoti is vienos veiklos i kita priklausomai nuo isores salygu.
Remiantis daugelio mokslininku teiginiais, galima santykinai isskirti tokius savarankiskus koordinacinius gebejimus: pusiausvyros, vikrumo, judejimo ritmo ir raumenu atpalaidavimo, judesiu koordinavimo.
{jcomments on}
Pasvalio rajono   Telefonas 8 (451) 34531  
  Mobilus  +370 647 16645
 
  Faksas 8 (451) 34531  
  E.-paštas sporto.mokykla@pasvalys.lt  
Sporto mokykla

Kviečiame apsilankyti

Pasvalio Sporto mokyklos kavinė Pasvalio Sporto mokyklos baseinas